77 lines
4.2 KiB
Plaintext
77 lines
4.2 KiB
Plaintext
{
|
||
Name "Jupiteris"
|
||
Target "Sol/Jupiter"
|
||
Description "Jupiteris penktoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta, dujinė milžinė. Kaip ir kitos dujinės milžinės Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Išskirtinis milžino akcentas: Raudonoji dėmė - daugiau kaip 300 metų Jupiteryje vykstantis audros sūkurys."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Plutonas ir Charonas"
|
||
Target "Sol/Pluto"
|
||
Distance 40000
|
||
DistanceUnits "km"
|
||
Description "Plutonas ir jo palydovas Charonas aplink Saulę skrieja ištįsusia elipsine orbita. Plutonas nėra įprasta Saulės sistemos planeta - jis kartu su kitomis mažytėmis Eride ir Cerera planetomis patenka į naują nykštukinių planetų kategoriją. Palydovas Charonas yra panašaus dydžio, todėl neretai šie dangaus kūnai vadinami dvinare sistema"
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Eros"
|
||
Target "Sol/Eros"
|
||
Description "Eros apytiksliai yra 33 km ilgio bulvės formos asteroidas skriejantis santykinai netoli Žemės orbitos. Kosminio aparato NEAR dėka buvo daugiau sužinota apie šį ir kitus asteroidus. 2001 m. vasario 14 d. NEAR tapo pirmuoju kosminiu aparatu praskriejusiu šalia asteroido ir pateikusio į žemę daugiau informacijos."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Alpha Centauri"
|
||
Target "Alpha Centauri"
|
||
Distance 90
|
||
DistanceUnits "au"
|
||
Description "Kentauro alfa – trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne. Nors žiūrint plika akimi Kentauro Alfa atrodo kaip vienas taškas, iš tikrųjų tai yra žvaigždžių sistema, sudaryta iš trijų žvaigždžių. Kentauro Alfa yra artimiausia žvaigždžių sistema Saulei."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Plejadės (Sietynas)"
|
||
Target "Alcyone"
|
||
Distance 35
|
||
DistanceUnits "ly"
|
||
Description "Plejadės, Sietynas – ryškus, labai jaunas ir nespėjęs išsisklaidyti padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne. Matomas plika akimi (7-10 žvaigždžių, viso spiečiuje virš 1000 žvaigdžių). Pavadinimas Plejadės kilo iš graikų mitologijos – tai septynios seserys nimfos. Spiečiuje gausu baltųjų milžinių ir raudonųjų nykštukių. Tarp spiečiaus žvaigždžių yra apyskaidris atspindžio ūkas."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Hiados"
|
||
Target "63 Tau"
|
||
Distance 25
|
||
DistanceUnits "ly"
|
||
Description "Hiadės graikų mitologijoje - nimfos, nešančios lietų. Hiados yra vienos iš įdomiausių žvaigždžių spiečių danguje. Manoma, kad Hiadų amžius yra apytiksliai 660 milijonų metų - jos daugiau nei šešis kartus senesnės už Plejedes - karštesnes, šviesesnes žvaigždes, esančias šalia, tame pačiame Tauro žvaigždyne."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Gliese 876 b"
|
||
Target "Gliese 876/b"
|
||
Description "Gliese 876 b planeta gigantas raudonosios nykštukės sistemoje. Ji skrieja apie raudonąją nykštukę. Atrasta 1998 metais dviejų nepriklausomų komandų, ji buvo pirmoji pastebėta planeta, skriejanti apie raudonąją nykštukę. Tarp Gliese 876 b ir kitos sistemos planetos Gliese 876 c yra orbitinis rezonansas, vedantis prie abiejų planetų gravitacinių sąveikų."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Ida ir Daktilis"
|
||
Target "Sol/Ida"
|
||
Distance 200
|
||
DistanceUnits "km"
|
||
Description "Asteroidą Ida atrado ir nufotografavo Galilėjo zondas 1993 metais skriedamas pakeliui link Jupiterio. Nuotraukose paaiškėjo, kad Ida turi mažą palydovą, kurį vėliau pavadino Daktiliu. Vėliau buvo atrasta dar keletas asteroidų turinčių palydovus."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "51 Peg b"
|
||
Target "51 Peg/b"
|
||
Description "51 Pegasi b pirmoji atrasta planeta kitose sistemose. Tai dujų milžinas su ekstremaliai artima savo žvaigždei orbita-atstumas mažesnis nei Merkurijaus ir Saulės. Toks netipiškai artimas dujų milžino egzistavimas prie žvaigždės privertė astronomus peržiūrėti Saulės sistemos formavimosi teoremas."
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Albireo"
|
||
Target "Albireo"
|
||
Distance 0.6
|
||
Description "Dėl oranžinių ir baltai mėlynų spalvų ši dvinarių žvaigždžių sistema danguje laikoma vienu gražiausių darinių. Oranžinė žvaigždė yra K klasės milžinė, o jos kompanjonė - B tipo nykštukė"
|
||
}
|
||
|
||
{
|
||
Name "Boreli kometa"
|
||
Target "Sol/Borrelly"
|
||
Description "2001 metų spalio 22 dieną Boreli kometa tapo antrąja kometa, kurią iš arti nufotografavo kosminis zondas. Kosminis zondas Deep Space 1 priartėjo iki 2200 kilometrų ir padarė aukštos raiškos itin detalių kometos branduolio nuotraukų."
|
||
}
|